Patalpų vėdinimas ir šilumos taupymas – ar tai suderinama? (I dalis)

Pastaruoju metu, dažnai kalbama apie švarų orą ir jo įtaką mūsų sveikatai. Gaivaus ir švaraus oro gūsis mus nuteikia žvaliau. Todėl mūsų gyvenamuose namuose, butuose labai svarbu įsirengti tinkamas vėdinimo sistemas, kad galėtume mėgautis švariu oru.

Atrodo, jog mėgautis šviežiu ir švaru oru būtų labai paprasta, jei leistų mūsų klimatas. Atsidarytume langą – patalpos būtų išvėdintos ir galėtume kvėpuoti sveiku, šviežiu oru. Dažnai ir patys jaučiame jog tvankioje aplinkoje sunku susikaupti, ima mieguistumas .Ir net ventiliatoriai šios situacijos negali pataisyti. Tačiau Lietuvoje esantis klimatas neleidžia mėgautis nuolat atvertu langu. Sveikatos specialistai mums pataria kuo dažniau vėdinti patalpas, tačiau išvėdintą patalpą vėl reikės šildyti.

Ypatingai žiemos metu, visi taupome šilumą ir nenorime jos išleisti į lauką. Statant nuosavus namus, tai būna bene vienas iš pagrindinių galvos  skausmų. Šildymas brangsta kiekvienais metais, todėl ieškoma būdų kaip pastatyti kuo sandaresnius namus, kad patirtume mažiau išlaidų šildymui. Kuomet (vėsiu metų laiku) iš lauko patenka į patalpų vidų oras, visada prarandama šiluma.

Taigi ką daryti, kad vėdinant neprarastume šilumos, kuri mums pakankamai brangiai kainuoja?  Kaip gyventi šiltai ir kvėpuoti kuo švaresniu, grynesniu oru.  Šiame straipsnyje pakalbėsime apie privačių namų vėdinimo būdus. Daugiabučiuose įrengtą vėdinimo sistemą butų savininkai neturi galimybės keisti. Tuo tarpu privačių namų savininkai gali įsirengti kokią tik pageidauja vėdinimo sistemą.

Galima būtų išskirti tris pagrindinius patalpų vėdinimo būdus: natūralus, priverstinis ir rekuperacija.

Natūralus vėdinimas yra pats paprasčiausias procesas, kurio metu šviežias oras į patalpas patenka per nesandarų pastato apvalkalą, langus, o į aplinką pasišalina per ortakius, vėdinimo kanalus. Daugelis iš mūsų jau žino, sovietinių laikų pastatuose buvo „labai gera“ vėdinimo sistema - per nesandarias vietas. Tačiau vėdinant patalpas natūraliai prarandama apie penktadalis šilumos. O su šiluma prarandami ir mūsų pinigai.

Yra du pagrindiniai natūralaus vėdinimo tipai: vėjo sukeliama ventiliacija ir ventiliacija dėl oro slėgio skirtumų. Kuomet oras pastato viduje būna šiltesnis nei lauke, tuomet atsiranda ventiliacija, kurią sukelia oro slėgio skirtumai. Šios sistemos priklauso nuo oro sąlygų, todėl jų veiklos negalima įtakoti ar kažkaip kontroliuoti ir dažnai jos veikia per stipriai arba per silpnai.

Kol nebuvo toks aktualus šilumos taupymas, individualiuose namuose buvo naudojamas natūralus vėdinimas. Jis yra pakankamas, jei name teisingai įrengti oro šalinimo kanalai.

Ir statybos normos reglamentuoja tik natūralų vėdinimą, kurio principas labai paprastas: grynas oras įleidžiamas į gyvenamąsias patalpas (svetainę, miegamuosius, darbo kambarius) pro nesandarias duris, cirkuliuoja link koridorių, o užterštas oras pasišalina pro pagalbinėse patalpose įrengtus vėdinimo kanalus. Oras teisinga kryptimi judės tik tada, kai bus slėgių skirtumas. Oras visada juda iš didesnio slėgio zonos mažesnio link. Slėgių skirtumą natūraliame vėdinime užtikrina gamtiniai faktoriai – temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas.

Tęsinys sekančiame straipsnyje.

Straipsnyje naudota medžiaga iš žurnalo „Statyk“